Atkurkime natūralias pievas

2015 01 09 Paskelbė Nėra komentarų

Įvairiuose šaltiniuose aptariamos skirtingos žmonių sukurtos pievos: veja, daugiamečių gėlių pieva, vienmečių gėlių pieva ir kt. Siūlau dar vieną kūrybinę idėją – atkurkime kartu su gamta natūralią pievą!

naturali pieva

Laukinių morkų plantacija

Tai padaryti ko gero paprasčiausias būdas, tik reikia nemažai laiko. Kuo ypatinga ši pieva: su laiku pradeda augti tai vietovei būdinga įvairiausia augmenija. Žmogus dažnai nesugalvoja kokie augalai galėtų augti tam tikroje vietoje. O gamta žino. Tada bereikia stebėti ir susipažinti.

Daryti beveik nieko nereikia – tik vieną kartą per sezoną nušienauti ir šieną išvežti. Tręšti nereikia, ravėti nereikia. Ar gali būti paprasčiau?! Žolė pjaunama liepos pabaigoje ar rugpjūčio mėnesį. Nupjautą šieną reikia išvežti tam, kad jei jis liks supūti ant žemės  – persitręš azotu, o kartu ir uždusins (sunaikins) kai kuriuos augalus.

DSCN6805

Širdažolė

Toks kūrybos procesas viename Joniškio rajono ūkyje vyksta daugiau nei 15 metų. Pradžioje pievoje augo kultūrinė augmenija (liucerna, motiejukai, šunažolės). Pievą prižiūrint anksčiau minėtu metodu, augalija žymiai pasikeitė. Dabar ant kalvelės auga čiobrelių sala. Kitoje vietoje plyti laukinių morkų plantacija. Kartu su bajorėmis, įvairiomis smilgomis, bei dobilais dar auga vėdrynai, širdažolės, jonažolės, juodgalvės, žvaigždūnės, baltgalvės ramunės, pavasarį žydi laukinės raktažolės. Gamta sukūrė natūralią žydinčią pievą! Sėti nereikėjo, tik išlaukti tam tikrą laiką. Kokia iš to nauda: mažai priežiūros, natūralių vaistažolių laukas, emocinis pasigėrėjimas, kvapas (kai žydi čiobreliai! ir ne tik). Netrikdomi gyvena laukiniai paukščiai: kurapkos, griežlės, vieversiai.

Ši mintis tinka ir dideliems, ir mažiems žemės lopinėliams.

Komentarų dar nėra.

Parašykite komentarą