Nepamenu nuo kada svajojau ir turėjau tikslą apsigyventi sodyboje. Štai jau trečia žiema kaip čia gyvenu. Kodėl pasirinkau tokį gyvenimo būdą?
Erdvės poreikis – man reikia laukų, miškų ir tolių platumų aplinkui.
Gamtos artumas – labai gera rytais vaikščioti rasota žole; stebėti paukščius ir klausytis jų giesmių; stebėti metų laikų kaitą augalų pasaulyje; auginti viską kas tik šauna į galvą.
Sava žemė po kojomis.
Saviraiška, kūrybos laukas – turbūt pagrindinė priežastis, kodėl gyvenu sodyboje. Galimybė kurti kartu su gamta, stebėti tą procesą ir džiaugtis: įkvėpti, paliesti, matyti, klausytis, jausti…
Prasmės pojūtis – tai veikla, kuri įtraukia, įkvepia, užveda. Darbuojantis sodyboje sustoja laikas, užsimiršta visa, kas ne čia ir gyvenimas verda čia 
.
Toliau skaitykite: