Tik atvėrus sodybos vartelius akies krašteliu galima nužvelgti visą  paslaptingo sodo vaizdą, tačiau tik trumpam.

Žengiant žingsnį į priekį, šį vaizdą užstoja pilkųjų lanksvų (Spiraea x cinerea ‘Grefsheim’) gyvatvorė. Gyvatvorė – laisvos formos, lengva, tarpais ažūriška, įspūdingiausia būna gegužės mėnesį, kai visos šakelės apsipila baltais žiedais.

 Praėjus gyvatvorę, dešinėje pusėje matosi sausas upelis. Jis ir dekoratyvus, ir funkcionalus  – pavasarį polaidžio metu prisipildo pilnas vandens. Tada čia būna puiki laukinių paukščių maudykla, žaliųjų rupūžių rojus. Netoli jo auga sena obelis ‘Antaninis’. Ji taip pat turi savo sielą. Ne vien dėl gardžių aromatingų obuolių. Žiemą ant jos šakų kabo paukščių lesykla. Tada joje tupi būriai įvairių sparnuočių.

Perėjus tiltelį per sausą upelį visas rožynas atsiveria ,,kaip ant delno“. Jisai platus, rožės auga salelėmis, norisi prieiti prie kiekvieno krūmo atskirai, pasilenkti, uostyti, gėrėtis. Tad ir leidžiamės į šį turą! Traukos centras ir pagrindinis akcentas yra apvalios formos baltasis rožynas su paukštelių girdykla. Priekyje jo auga šviesiai rožinių ir gelsvų atspalvių rožių grupės. O už jo keroja tamsių bordo atspalvių Prancūzinės rožės, kurios ir skleidžia stipriausią aromatą.

Liepos mėnuo pats rožių žydėjimo įkarštis, drauge visas oras  persismelkia  jų gaiviai saldžiu kvapu. Viena iš kvapniausių –  rožė ‘Mme Isaac Pereire’.

 Apėjus rožyną, norisi prisėsti tiesiog ant minkštos žolės kalninės guobos (Ulmus glabra ‘Camperdowni’) pavėsyje. Kodėl būtent po ja? Šios guobos vainikas yra skėčio formos, kuris sudaro jaukų pavėsį. Atsisėdus ant žemės, šalia augantys augalai tampa artimesni. Tada galima iš labai arti tyrinėti ir stebėti jų žiedus, lapus. Akys susitinka su katžolių, levandų mėliu. Nosis ima uosti jų stiprų aromatą.

Minutėlę atsikvėpę, keliaujame toliau. Perėję pro raganėmis apaugusią arką patenkame į prieskoninių ir vaistinių augalų kampelį. Čia auga gausybė mėtų (obuolinė, ananasinė, imbierinė, pipirmėtė, šaltmėtė, šokoladinė) ir kiti naudingi augalai (raudonėliai, gelsvės, narcizalapiai česnakai, juozažolės, melisos, ramunėliai). Uoslė gauna gausaus aromato dozę. Norisi ne vien uostyti, bet ir paliesti augalus, patrinti rankoje skirtingų mėtų lapelius ir užuosti jų išskirtinumą.

Šalia prieskonių lysvių įsikūręs netradicinių augalų sodas. Birželio galė skanaujame valgomųjų sausmedžių (Lonicera caerulea) uogomis, liepą – braškėmis, šilkmedžiais (Morus alba ‘Pendula’), rugpjūtį – serbentais (Riber). O kai pradeda derėti remontantinės žemuogės, jomis gardžiuojamės iki pat šalnų. Dar vasaros viduryje sunoksta varpinės medlievos (Amelanchier spicata), auksuotojo serbento (Ribes aureum Pursh) uogos. Rudenį dera kultūriniai šermukšniai, vėliau geltonžiedės sedulos (Cornus mas), saldžiarūgščiai putinai (Viburnum opulus).  Skonio receptoriai šviežiomis uogomis maloninami ištisą vasarą ir rudenį.

 Prisiskanavus uogų eime gerti mėtų arbatos. Arbatos gėrimo kampelis įrengtas šalia ūkinio pastato ir pridengtas ,,Olandiškos bangos“ gėlynu. Čia viskas vyksta arčiau namų –  kiemo zonoje. Jei visą vasarą žavėjomės rožėmis, rudenėjant norisi kaitos, ne taip išraiškingų, bet drauge ir savaip dekoratyvių gėlių.  Poilsio zonoje akims reikia poilsio, tad čia auga augalai, kurie ramina žvilgsnį, nešokiruoja, o suteikia jaukumą.   Šio gėlyno grožis skleidžiasi palengva. Gegužį žydi šilagėlės, birželį – šalavijai, liepą – viendienės, o jau rugpjūtį žydėjimas įsibanguoja į visą jūrą (paveikslas apačioje).  Vėlų rudenį  jaukiai šnara miskantų, soruolių šluotelės, jiems akompanuoja dar žydinčios ežiuolės, šilokai.

Viską perskaičius, galbūt kyla klausimas, o kur klausos pojūtis? O gi čia gausybė paukščių ir jų giesmių. Sodas pritaikytas jiems: inkilai, girdyklos, medžiai, uždaros ir atviros erdvės. Sode peri varnėnai, netoliese klykauja grąžiagalvė, net lakštingala krūmuose suokia, žiemoja bukučiai, juodagalvės sniegenos, pabaigti nuimti uogų derlių atskrenda svirbeliai. Štai jie – pavasariniai paukščių garsai:

Ar bereikia daugiau malonės? O taip! Dabar tikriausiai ne vienas pagalvojo: neužtenka pojūčius tenkinti vien vaizduotės pagalba. Norisi viską patirti realiai. Tad belieka laukti žemuogėm pakvipusios vasaros.