Išsami aplinkos analizė

2015 01 19 Paskelbė Nėra komentarų

Įsikūrus sodyboje susipažinau su čia jau gyvenančia ir kaimynystėje estinčia gyvybe bei aplinkos sąlygomis.

Sodyba yra vidurio Lietuvoje, kuri pagal ilgametę vidutinę minimalią temperatūrą priklauso 5 zonai. Rajone vyraujantys velėniniai jauriniai menkai pajaurėję (Jv1) bei glėjiškieji (JvP1) dirvožemiai, neplonesnis nei 50 cm humingas horizontas. Tai rodo, kad dirvožemis yra derlingas ir jame gali augti didelė įvairovė augalų bei medžių.

Sodybos pietinėje, šiaurinėje ir rytinėje pusėse išsidėtę gyvenamieji namai, vakarinėje pusėje plyti laukai. Aplinkui auga liepos, klevai, kaštonai, uosialapiai klevai, ąžuolai, eglės, toleliau pušys, beržai. Pietrytinėje pusėje auga galinga tuopa, kuri meta didelį šešėlį.

Analizuojant aplinką pagal čia augančius žolinius augalus, pastebėjau, kad tam tikrose vietose auga žliūgės, dilgėlės, garšvos, gainsogos, rūgtys. Augalai indikatoriai rodo maisto medžiagų kiekius (N, P, K), rūgštingumą ar šarmingumą ir gana tiksliai nurodo dirvos kokybę.

Labai našų humusingą dirvožemį rodo čia auganti daržinė žliūgė ( Stellaria media ), gailioji dilgėlė ( Urtica urens ), smulkiažiedė galinsoga ( Galinsoga parviflora ), karpažolė ( Euphorbia ). Taip pat šioje dirvoje gausu sliekų. Dirvožemio pH (5,5 ir daugiau) rodo, pavasarį dygstančios garšvos, rudeniop – galinsogos ir dilgėlės. Tose vietose, kur auga samanos – dirva yra drėgna ir užsistovėjusi.

Dar čia gyvena kurmiai, įvairios rupužės.

Sodybos žemesnėje vietoje esant didesniam vandens kiekiui (smarkiam lietui ar polydžiui) kaupiasi vanduo.

Išanalizavus supančią aplinką sprendžiu, ką daryti toliau. Kaip kai kuriuos tariamus sodybos minusus paversti privalumais.

Toliau skaitykite:

Nuo ko pradėjau

Komentarų dar nėra.

Parašykite komentarą