Kuriant daugiamečių gėlynus norisi, kad gėlės jame žydėtų kuo ilgiau. Kiekviena gėlė žydi savo laiku. Žydėjimo laikas ne tiek svarbus bendram augalo dekoratyvumui, kiek derinimo galimybėmis su kitais tuo pačiu metu išraiškingais augalais. Daugiametės gėlės pagal žydėjimo laiką skirstomos į žydinčias pavasarį, vasarą ir rudenį.

Pavasarį anksčiausiai pradeda žydėti svogūninės gėlės. Pirmosios išlenda snieguolės, krokai, svogūniniai vilkdalgiai vėliau – žydrės, scylės, tulpės. Dažniausiai balandžio gale pražysta šilagėlės, raktažolės, plukės, pakalnutės.

Gegužės viduryje iškelia žiedynus dekoratyviniai česnakai, žydi auskarėliai, rūteniai. Gegužės gale pradeda skleistis vilkdalgiai, ylalapiai flioksai, uolaskėlės, sinavadai, bajorės, bijūnai.

Vasara žydinčių gėlių asortimentas ko gero plačiausias. Birželį pradeda žydėti įvairūs katilėliai, snapučiai, viendienės, šalavijai, veronikos, pentiniai, astilbės, rusmenės,  įvairios rožės. Liepą žiedais vilioja levandos, liatriai, monardos, ežiuolės, pražysta pakartotinai žydinčios gėlės (šalavijai, katžolės, katilėliai, snapučiai).

Rugpjūčio žydėjimas rodo rudens pradžią.

Pražysta įvairūs daugiamečiai astrai, chrizantemos ir jų žydėjimas tęsiasi iki šalnų. Taip pat žydi puošnieji šilokai, rudbekijos, vėlyviai, daugiamečiai jurginai.

Derinant gėlių žydėjimo laiką  ir jas tarpusavyje kompozicijose sukuriamas nenutrūkstamas žydėjimas.

Siekiant kompozicijos  neperkrauti gėlių gausa užtenka, kad vienu metu žydėtų 2-4 gėlių rūšys.

Augalų dekoratyvumą ir jo trukmę lemia ne vien jų žiedai. Išraiškingi būna ūgliai, lapai, sėklynai.