Vakarėjant bei naktį naminė pelėda išskleidžia sparnus ir išskrenda medžioti. Jos skrenda tyliai, kaip lengvas pietų vėjas ir ūkauja, lyg norėtų jums vieninteliems atskleisti savo paslaptį. Prisivilioti gyventi į savo sodą ją nebus lengva, bet jeigu pavyks, įsitikinsite – ji yra puošmena ir dovana.
Iki vasario vidurio naminės pelėdos patinėliai išrenka vietas, tinkamas perėti. Apžiūrėdamas vietovę jis atidžiai įvertina, ar joje gausu maisto ir saugu. Pelėdoms patinka komfortas, sausa, patogi lizdavietė, ramybė, galimybė apsaugoti save ir jauniklius. Naminės pelėdos mėgsta įsikurti netoli žmogaus, jas traukte traukia senos palėpės, išpuvusios parko ar sodo medžių drevės bei tinkamai įrengti inkilai.
Sulaukęs patelės, patinas pademonstruos jai naujuosius namus, būtinai pabrėždamas jo privalumus ir pakvies užsukti apžiūrėti. Jei būstas tinkamas, jie netruks čia kurti šeimą.
Naminėms pelėdoms patinka dideli inkilai. Jie kalami iš 2-2,5 centimetro storio lentų, kurios gali būti tiek naujos, tiek naudotos. Svarbu, kad jų kraštai būtų lygūs ir inkilo sienelėse nebūtų plyšių. Labai svarbu, kad priekinė sienelė, kurioje daroma anga, nebūtų sudurta iš 2 lentelių. Labai dažnai tarp šių lentelių atsiranda tarpas (plyšys), kuriame įstringa paukščių kojos ir jie ilgai kankindamiesi žūsta.
Inkilas daromas iš storų lentų, apie pusės metro aukščio, viduje jo skersmuo 30 cm, aukštis iki landos – 30 cm, landa 12 – 15 cm skersmens. Nepamirškite inkilo dugną iškloti apie 5 cm storio medžio drožlių sluoksniu.
Inkilai keliami kraštiniuose sodybos, parko medžiuose, netoli senesnių miško kirtaviečių, atvirumų. „Pelėdų namas“ kabinamas 6-10 m aukščio medyje pietinėje arba rytinėje pusėje, kad nebūtų daug šakų ir paukštis galėtų laisvai įskristi.

Inkilus geriau kabinti už storo metalinio kablio, o jeigu negalima jo pagaminti – prikalant prie medžio. Negalima inkilo prie medžio rišti viela, nes ji įauga į medieną ir žaloja medį.
Labai pravartu medžio, kuriame yra pelėdos inkilas, kamieną apjuosti plačiu skardos žiedu ar įrengti skėčio formos skardinį „sijoną“, kurie apsaugotų paukščius nuo kiaunių.