Šiuolaikiškas netgi egzotiškas sodas turbūt pasitaiko pas retą sodininką.  Šalia įprastų uoginių augalų galėtų atsirasti spanguolių, šilauogių, bruknių,  gervuogių, žemuogių. Sodo naudą galėtų praturtinti aktinidijos, šaltalankiai, medlievos, putinai, šermukšniai, valgomieji sausmedžiai ir ko gero egzotiškiausi –  šilkmedžiai, žilakrūmiai, geltonžiedės sedulos. O koks  gi modernus  sodas be graikinių riešutmedžių ar kultūrinių lazdynų. Šie minėti netradiciniai augalai yra labai vertingi savo maistine verte, kai kurie turi ir gydomųjų savybių.

Įrengiant tokį sodą svarbu kiekvienos rūšies augalus sodinti atskirai grupėmis, nes jie turi tam tikrus augimo poreikius ir geriau dera, kai auga keli tos pačios rūšies augalai netoli vienas kito. Taigi, apie kai kuriuos iš jų plačiau.

Sodinant šilauoges, spanguoles bei bruknes, reikia įrengti rūgščios žemės gruntą. Tai šviesamėgiai augalai,  nemėgsta vėjuotos vietos bei žemės užmirkimo. Joms tinka drėgna, bet kartu ir  gerai laidi dirva.

Sodinant šilauoges, iškasti 100-120 cm pločio ir 70 cm gylio duobes. Dirvos laidumui pagerinti į duobės dugną įpilti 10 cm  žvyro. Duobes užpildyti rūgščiu žemės mišiniu: rūgščios nesuskaidytos durpės, spygliuočių pjuvenos. Mišinys ruošiamas iš anksto ne iškart prieš sodinant, kad susistovėtų.  Sodinama 1,5 m atstumais, vaiskrūmio augimo kaklelis turi būti tokiame pat aukštyje kaip ir augo seniau, nes šilauogės neišleidžia pridėtinių šaknų.

Renkantis šilauogių veisles reikėtų atsižvelgti į jų derėjimo ankstyvumą (būna ankstyvos, vidutinio ankstyvumo ir vėlyvos), į krūmo aukštį, uogų dydį, nokimo bei derėjimo trukmę, saldumą. Keletas populiarių veislių: ‘Duke‘; ‘Patriot‘, ‘Elizabeth‘, ‘Nui‘, ‘Bluecrop‘, ‘Toro‘, ‘Northcuontry‘. Yra išvesta ir lietuviškų veislių ‘Danutė’, ‘Freda’.

Sodinant spanguoles, joms užtenka apie 60-70 cm gylio durpių sluoksnio. Sodinamos į 1 m pločio lysves 30×30 cm tankumu. Spanguolėms tinka kai ant durpių paviršiaus užpilama 5 cm storio smėlio sluoksniu. Bruknės sodinamos taip pat kaip ir spanguolės.

Gervuogės ir žemuogės visai nereiklūs augalai, joms užtenka trąšios žemės, saulėtos vietos. Gervuogės  – besidriekiantys augalai, joms gerai įrengti atramas, kad uogos negulėtų ant žemės.

Lietuvoje auginamos margalapė ir smailialapė aktinidijos. Tai vijokliniai dvinamiai augalai (lianos). Norint, kad derėtų, sodinti vyrišką ir moterišką augalą. Aktinidijoms reikia įrengti stacionarias tvirtas atramas.  Šiems augalams tinka vandeniui ir orui laidūs, neužmirkstantys dirvožemiai.

Yra išvestų ir veislių: margalapės ‘Festivalnaja’, ‘Krupnoplodnaja’,’Aromatnaja’ ir kt.; smailialapės ‘Urožainaja’, ‘Ranniaja’, ‘Kijevska hibridna’, ‘Figurna’.

Pastaruoju metu populiarėja šermukšniai ir putinai.Tai visai nereiklūs augalai. Jiems tinka ir drėgnesnis dirvožemis. Yra išvestų įvairių veislių, pasižyminčių švelnesniu skoniu nei natūraliai augančių. Šermukšniai: ‘Krasnaja krūpnoplodnaja’, ‘Rubinovaja’ ir kt. Putinai: ‘Zarnica’, ‘Upninkai’, ‘Kijevskaja sadovaja’ ir kt.

Valgomojo sausmedžio uogos sunoksta anksčiausiai iš visų. Taipogi nereiklus krūmas. Kad geriau derėtų patariama sodinti bent du krūmus netoli vienas kito.

Geltonžiedei sedulai reikia daugiau erdvės, nes užauga iki 4-6 m aukščio krūmas. Dirvožemiui nereikli, geriau auga humusingoje, kalkingoje dirvoje, šviesamėgė. Sedulos uogos sunoksta ko gero vėliausiai ir skanesnės būna po šalnų nukritusios ant žemės.  Krūmai dekoratyvūs, medingi.

Gausiažiedis žilakrūmis išties egzotiškas ir retas augalas. Krūmas iki 3 m aukščio stačiomis šakomis. Pavasarį anksti išsprogsta, todėl gali apšalti, bet greitai atželia.  Dekoratyvus ir vertingas augalas.

Kaip ir visiems sodo augalams, taip ir netradiciniams, dėmesio ir priežiūros reikia nemažai. Tačiau koks gėris ryte suvalgyti žemuogių saują, paskanauti graikiniais riešutais, savo organizmą praturtinti aktinidijų ar spanguolių vitaminais.