Tai pakankamai nauja kraštovaizdžio dizaino sritis. Jos gimtine traktuojama Vokietija, idėja gimusi vokiečių augalų selekcininkams – Karlui Foersteriui, Georgui Arendsui ir Ernstui Pagelsui. Vienas iš pagrindinių šios srities puoselėtojų ir kūrėjų yra olandų dizaineris Pietas Oudolf, kuris ir davė pradžią ,,Olandiškajai bangai“ vilnyti. 

,,Olandiškoji banga“ –  paprastai apibūdinamas kaip natūralistinis kraštovaizdžio stilius. Čia augalai parenkami atsižvelgiant į jų tekstūrą ir lapiją, nei į žiedų formą ar spalvą.  Šis stilius akivaizdžiai įrodo paprastų daugiamečių augalų kompozicijų veiksmingumą. Daugiamečiai žoliniai augalai reikalauja mažiau priežiūros, parenkami tvirti, kompaktiški, išraiškingi savo struktūra augalai. Šio dizaino pagrindą sudaro vieno kuo nors išsiskiriančio augalo blokai – grupės.  Dekoratyvios žolės naudojamos akcentui sukurti. To paties augalo grupės kartojamos kelis kartus, siekiant pabrėžti kompozicijos vientisumą.  Šis pakartojimas yra labai veiksmingas.

Platūs horizontai ir nedidelės reljefo aukštumos (arba jos suformuojamos augalų pagalba) primena Šiaurės Amerikos prerijas, iš kur ir atkeliavo daugelis šio stiliaus augalų giminaičių.  Kartais šis stilius dar vadinamas  – „Prerijų“, sudarantis natūralių pievų ar prerijų kraštovaizdžio įspūdį.

Toks stilius labiau tinkamas didesnėms erdvėms. Bandant šią idėją pritaikyti savo sklype, reikia skirti kuo daugiau vietos. Turint jos nedaug galima pritaikyti kaip atskirus atsikartojančius, banguojančius elementus, bet rezultatas toks jau nebus.

Tai paprasčiau būtų pritaikyti viešose miesto, parko erdvėse.

 ,,Olandiškajai bangai“ išreikšti parenkamos tokios daugiametės gėlės, kurių dekoratyvumas prasideda vasaros viduryje ir jos išlieka įspūdingos  žiemą.  Štai keletas jų: ežiuolės, monardos, astrai, flioksai, astilbės, kraujažolės, veronikos, astrancijos, kemerai, rūgtys ir begalė dekoratyvinių žolių – lendrūnai, šluotsmilgės, soros, miskantai.

Nuotraukos iš P. Oudolf darbų svetainės www.oudolf.com