Romantiški sodai pradėti kurti XIX a. pradžioje. Čia viskas paklūsta emociniams asmenybės potyriams. Kaip ir literatūroje,  sodų mene linkstama į jausmus, būdingas perėjimas nuo vieno jausmo prie kito,  nuotaikų kaitos – poetiškumo, melancholijos, žaismingumo,  drauge šviesos, ramybės,  lengvumo, idilės.  Romantiškiems sodams būdinga:

Gamtiškojo natūralumo siekis.  Jei aplinka ir keičiama tai taip, kad  vaizdas atrodytų natūralus.  Planas turi paklusti gamtai labiau nei gamta planui. Įvertinus esamus gamtos ypatumus, juos paryškinti ir pritaikyti.

Mažosios architektūros statinių įvairovė: suoliukai, arkos, tilteliai, fontanėliai, paukščių girdyklos, pergolės, gėlių vazonai, skulptūros.  

Romantiško sodo elementai kuriami iš  natūralių medžiagų: medžio, akmens ir kt. 

Daug poilsio kampelių - tai stilingi raitytų formų lauko baldai ar neįmatrūs vieniši suoliukai, įkurdinti nuošaliai tarp augalų.

Gyvas sodas – sodas pritaikytas laukinei gamtai. Įrengtos paukščių girdyklos, inkilai, būstai ežiams, vabzdžių nameliai, upeliai ar vandens telikiniai.  

Romatiškame  sode vyraujančios spalvos šiltos, lengvos - rausva pereinantį į baltą, kreminę,  šviesiai violetinė ar melsva.

Čia neapsieinama be rožių, ypač vijoklinių. Būdinga žydinčių augalų gausa: raganės, vilkdalgiai, šalavijai, levandos, katilėliai, snapučiai, rasakilos.

Sodo erdvės formuojamos pagal idėjinį pagrindą (tam tikrą temą). Naudojama įvarių prasminių elemetų ir simbolių sukuriant tam tikrą įspūdį.  Erdvės formuojamos uždaros –  imituojant romantiškus kampelius bei atviros  – atskleidžiant esančios gamtos gražiausius vaizdus.

Romantiško sodo kompozicijos laisvumas ir asimetrija imituoja natūralios gamtos formas.  Kelių ir takų linijos kuriamos atsižvelgiant į reljefo formas. Čia nėra griežtų linijų, stačių kampų.