Rožės – gėlių karalienės. Kaip bebūtų, jos tokios ir yra. Kur tik beaugtų iškilminga rožė, aplinkai ji suteiks neapsakomo žavesio, romantikos, džiugins savo kvapniu aromatu. Rožė kaip fonas negali būti, ji dažniausiai yra akcentas, pagrindas, o kiti augalai ją papildo, atskleidžia.

Prieš nutariant sodinti rožes reikėtų išsiaiškinti vietovės dirvožemio tipą, vietos apšvietimą, gruntinio vandens lygį. Rožės geriau auga priemolio derlingame dirvožemyje, saulėtoje vietoje (yra rūšių, kurioms užtenka 5 val. saulės per dieną), gruntinio vandens aukštis turėtų būt apie 1,5 m. nes rožės nepakenčia šaknų užmirkimo. Taip pat rožėms nepatinka vėjų perpučiama vieta, skersvėjai.

Rožės labiausiai asocijuojasi su romantišku sodu, tačiau jų pritaikymo galimybės daug platesnės. Rožės sodinamos Prancuziško, Angliško tipo soduose, parinkus veisles tinka ir prie kaimiško, šiuolaikiško stiliaus.

Dažniausiai reprezentacinėje sodybos erdvėje kuriami rožynai. Kyla klausimas: rožyną sodinti vien iš rožių ar maišant su kitais augalais? Galimi abu sprendimai. Rožes derinant su kitais augalais mažiau plinta ligos ir kenkėjai, nes yra tokių augalų kurie juos atbaido arba tiesiog jiems būna per toli nukakti iki kitos rožės. Kuriant mišrų rožyną patariama rožes derinti pagal krūmų aukščius, spalvas, žiedų formą bei rožių prigimtį (nemaišyti senovinių su šiuolaikiškomis). 

Tam tikroje erdvėje rožių krūmas gali būtų kaip akcentas, pabrėžiantis tos vietos išskirtinumą.

Rožes, ypač erškėtines, kurios yra atsparios šalčiui, tinka laisvo tipo gyvatvorėms.

Kuriant romantišką sodą neapsieinama be arkų, apsivijusių vijoklinėmis rožėmis.

Parinkus atsparias šalčiui ir ligoms rožių veisles (kad nereikėtų daug priežiūros), jas galima sodinti ir  viešose erdvėse.

Besidriekiančios  ir miniatiūrinės rožės tinka sutvirtintiems  šlaitams užpildyti.

Nuotraukos Nijolės Karpavičienės,  Mindaugo Rylos ir Giedrės Adomaitytės