Pavasaris  – metas kai daug kas susirūpina  medžių genėjimu. Genimi sodai, pakelių, parkų medžiai. Genėjimas tai tik dalis medžių priežiūros visumoje.

Medžių priežiūra ir globa vadinama arboristika, o žmonės besirūpinantys medžiais – arboristai. Šios srities pagrindinis tikslas – ne vien atskiro medžio, bet jo visos ekosistemos globa kraštovaizdžio kontekste. Arboristika prasideda nuo medžio sudaigintos sėklos, tinkamo sodinimo, kas užtikrina stipraus medžio pradžią,  ir tolesnė jo augimo globa. Norint, kad medis augtų sveikas ir saugus, jį pradėti formuoti nuo jauno medelio.

Genint šakas, padaryta medžiui kuo mažesnė žaizda garantuoja jo tolesnį tinkamą augimą. Didelis dėmesys skiriamas medžio polajo priežiūrai: dirvožemiui ir jo kokybei.

Genint medį ir siekiant padaryti jam daugiau naudos negu žalos, geriau pasitarti su specialistu. Arboristai išskiria tokias pagrindines medžių genėjimo klaidas:

• Siekiant pažeminti medžio lają, jam nupjaunama viršūnė, tai pažeidžia medžio gyvybines funkcijas, jis skursta, po kelių metų žūva.
• Nupjautos viršūnės ir visos šakos, paliekant tik medžio kamieną, pasmerkia medį žūčiai.
• Medžio genėjimas, nupjaunant daugiau kaip 30 % šakų, alina medį. Tai reikėtų daryti palaipsniui, kasmet nupjaunant tam tikrą kiekį šakų, kad medis nepatirtų šoko.
• Didelės medžių žaizdos, išplyšimai netinkamai genint – silpnina medį.
• Medžio žaizdų užtepimas dažais ar užbetonavimas taip pat medžiui naudos neduoda, tai trukdo medžio žaizdų apaugimui.
  

  Medžiams buvo nupjautos viršūnės ir visos šakos, paliekant tik medžio kamieną

Želdynuose dažniausiai sodinami dar jauni medžiai ar krūmai. Sodinant reikėtų atsižvelgti koks medis užaugs po kelių ar keliasdešimties metų. Per arti pastatų ar vienas kito pasodintus medžius, jiems paaugus, reikia nupjauti. Kad tai neįvyktų, sodinat taikyti tinkamus atstumus.

Straipsnis parašytas remiantis

http://akademijosarboristai.com/medziu-prieziura-arboristika

www.arboristai.lt  medžiaga

Nuotraukos Leonardo Mekionio