Prieskoninių augalų auginimo istorija prasideda dar nuo 3000 m. pr. Kr. senovės Kinijoje. Viduramžiais kūrėsi ir klestėjo prieskonių sodai. Šiais laikais ko gero kiekviena šeimininkė turi mažytę prieskonių lysvę, jei ne lauke tai ant palangės.
Yra begalė būdų kaip integruoti prieskoninius augalus savo sode. Jie tinka įvairiausiems stiliams – nuo formalaus griežto iki laisvo natūralaus.

Prieš planuojant tokias lysves būtina atsižvelgti į jau esantį apželdinimą.

Paprasčiausias būdas – prieskonius auginti tiesiog daržo lysvėse. Turint daugiau vietos ir tenkinant šeimos poreikius apsirūpinti prieskoniais visą sezoną, vienas iš būdų –  įrengti prieskonių  pievutę.

Tokioje pievutėje augs tik vienmetės savaime pasisėjančios žolės.

Įrengiant daugiamečių augalų lysves pirmiausia apsispręskite, kokią lysvę rinksitės – formalaus (griežto stiliaus)  ar neformalaus (laisvo stiliaus). Lysvės gali būti įrėmintos šiek tiek iškeltos. Įrėminimas svarbu tam, kad besiplėsdami prieskoniniai augalai neišeitų iš savo ribų taip pat kaip dekoracija.

To galima pasiekti pynučių, sukaltais iš lentų apvadais ar apsodintomis kitų augalų (karpomų ir laisvai augančių, buksmedžių, ligustrų) gyvatvorėmis.

Apvadus galima formuoti ir iš pačių prieskoninių augalų: levandų, čiobrelių, rūtų.

Atsižvelgiant į sklypo želdinimo stilių, prieskoninius augalus galima sodinti ir į gėlynus. Tik reiktų atsižvelgti į tai, kad jie bus karts nuo karto skinami. Vaizdas turėtų išlikti dekoratyvus. Sodinti tokioje vietoje, kad lengva būtų prie jų prieiti. Pačias būtiniausias ir dažniausiai vartojamas prieskonines žoles patariama sodinti kuo arčiau namo, kad prireikus būtų paprasta jas nuskinti.